Singapūras (Republic of Singapore)
Singapūro vėliava |
Singapūro istorija susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau buvo vadinamaTamaseku, tai buvęs prekybinis regiono centras. Nuo XV a. jo reikšmė sumažėjo iškilus Melakos uostui
Kolonializmo laikotarpiu saloje įsikūrė britų įgula, vadovaujama Stamfordo Raflio. Jo įkurtas miestas, ilgainiui vėl tapo svarbiu uostu. S. Raflis padalijo miestą į keturis rajonus: malajų, indų, kinų bei centrą, dominuojamą iš Britanijos atvykusių kolonistų. Pagal šias gaires skirstymas į etnines grupes išliko iki dabar (žr. skirsnį „demografija“).
Greta šiose vietose gyvenusių malajų, į Singapūrą anglai atvežė ir apgyvendino daug kinų, kurie turėjo dirbti sunkius darbus. Todėl jų skaičius greitai sudarė daugumą miesto gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą Singapūrą buvo užėmę japonai, jie miestą pervadino Sjonantu. Japonų valdžia nemėgo vietinių kinų, pastaruosius laikė galimais Kinijos sąjungininkais, todėl rėmė indų ir malajų mažumas mieste.
Po karo Singapūras buvo iš Japonų atimtas, tačiau ši trumpa okupacija iš esmės sužlugdė Britanijos imperijos, kaip nuo visa ko galinčios apginti jėgos įvaizdį. Todėl saloje buvo pradėta siekti nepriklausomybės nuo britų, jie susivienijo su Britų Malaja (dab. Malaizija). Po nepriklausomybės paskelbimo 1959 m., Singapūras 1963 m. susijungė su Malaizija, pastariesiems pažadėjus, kad Singapūro kinų dauguma gaus tokias pat teises, kaip ir malajai.
Tačiau vėliau Malaizijos valdžia šį pasiūlymą atšaukė, nes Singapūro kinai, kartu su Malaizijos kinais, sudarė nemenką dalį šalies gyventojų ir buvo baimės, kad jie ateis į valdžią. Singapūre dėl to kilo ir neramumai: riaušės tarp kinų ir malajų. Malaizija nusprendė atskirti Singapūrą, šalių sutarimu, šis miestas tapo nepriklausomas 1965 m. Nepriklausomybės laikotarpiu ši šalis pralenkė savo kaimynes ekonomikoje ir tapo svarbiu Pietryčių Azijos centru.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
SGD | Singapūro doleris (Singapore dollar) | $ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
EN | Anglų kalba (English language) |
ZH | Kinų kalba (Chinese language) |
MS | Malajų kalba (Malay language) |
TA | Tamilų kalba (Tamil language) |